Praėjusių metų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) šulinių vandens tyrimai rodo, kad maždaug trečdalyje jų nustatyta nitritų ir nitratų koncentracija viršija normas, todėl toks vanduo nėra saugus vartoti.
Pagal iš gydytojų gautus pranešimus apie nėščiąsias ir kūdikius, kurių maistui naudojamas kastinių (šachtinių) šulinių vanduo, 2022 m. Lietuvoje ištirti 582 kastiniai šuliniai, siekiant nustatyti taršą nitritais ir nitratais. Vandens kokybės reikalavimų neatitiko 27 proc. šulinių, teigiama NVSC pranešime žiniasklaidai.
Daugiausiai šulinių, kurių vanduo neatitiko nustatytų kokybės rodiklių, buvo Kauno apskrityje – tokie vandens ėminiai sudarė 34 proc. iš visų tirtų šulinių, Šiaulių apskrityje – 34 proc., Panevėžio apskrityje – 29 proc., Alytaus – 28 proc., mažiausiai – Klaipėdos apskrityje, kur nustatytų normų neatitiko 17 proc. šulinių, Telšių apskrityje –19 proc.
Į kastinius šulinius vanduo patenka iš neapsaugoto nuo paviršinės taršos gruntinio vandens sluoksnio, kuris gali būti užteršiamas dėl netinkamos žemės ūkio veiklos (naudojant per daug trąšų, mėšlo), greta esančių grunto taršos šaltinių – sąvartynų, fermų ir kitų taršos objektų. Vandens užterštumą nitratais ir nitritais taip pat gali lemti netinkamas šachtinio šulinio įrengimas bei priežiūra.
„Labai svarbu, kad šulinys būtų įrengtas aukščiau už galimos taršos objektus pagal gruntinio vandens tekėjimo kryptį. Jeigu tokios galimybės nėra, tuomet būtina įrengti sanitarines apsaugos zonas iki taršos šaltinių ne mažesnes kaip 25 m, iki garažo, šiltnamio, ūkinių patalpų – 10 m, gyvenamo namo – 7 m, lauko nuotakyno – 15 m“, – teigiama pranešime.
NVSC specialistai primena, kad nitritais ir nitratais užterštas vanduo neturi specifinio kvapo, skonio ar spalvos. Todėl nei plika akimi, nei uostant ar ragaujant neįmanoma nustatyti, kad vanduo užterštas. Nitritų ir nitratų pašalinti patiems taip pat negalima – nei virinant, nei filtruojant vandenį buitiniais filtrais jie nedingsta.
Su vandeniu ir maistu į žmogaus organizmą patekę nitratai virsta nitritais, sutrikdo kraujo deguonies pernešimą ir sukelia vidinį deguonies badą (methemoglobinemiją), kuris labai pavojingas kūdikiams iki 6 mėnesių amžiaus, nes dėl šios būklės kyla net kūdikių mirties rizika, teigiama pranešime. Jeigu nėščioji vartoja šiomis cheminėmis medžiagomis užterštą vandenį, dėl nuolatinio deguonies stygiaus kraujyje gimsta mažesnio svorio ir silpnesni kūdikiai, lėtėja jų fizinis bei psichinis vystymasis.