- Pasaulinė Vandens diena yra minima kovo 22-ą dieną.
- EP rezoliucijoje primenama, kad vandens ištekliai paskirstomi labai netolygiai, nors tai ir yra bendra žmonijos vertybė. Teisė į vandenį yra gyvybiškai svarbi pamatinė žmogaus teisė, o ne paprasčiausia parduodama ekonominė vertybė.
- Pagal JTO ataskaitą, apie 2 mlrd. žmonių visame pasaulyje neturi prieigos prie saugaus geriamojo vandens, o 3,6 mlrd. – prie patikimų sanitarinių paslaugų.
- Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, daugiau nei du milijardai žmonių turi prieigą tik prie vandens, kuris yra užterštas išmatomis. Vos vienas gurkšnis kelia pavojų susirgti tokiomis ligoms kaip cholera ir vidurių šiltinė. Manoma, kad dėl to kasmet miršta apie 500 000 žmonių.
- Daugelyje šalių gyventojai geria ne požeminį, bet valytą paviršinių telkinių: upių, ežerų vandenį ar net gėlintą jūros vandenį.
- Kai kurioms vyriausybėms priklauso gėlinimo įrenginiai, tiekiantys vandenį gyventojams, o kitos pasikliauja privačiomis įmonėmis. Vandens tiekėjas „Dupont“, įsikūręs Delavero valstijoje, savo gamyklose visame pasaulyje kas minutę perdirba 94 milijonus litrų vandens.
- Maždaug 75 proc. Žemės teritorijos sudaro vanduo, tačiau tik apie 5 procentus jo yra gėlas ir tinkamas gerti. Šylant klimatui ir augant gyventojų skaičiui pasaulyje vandens ištekliai mažėja, o poreikis nuolat auga.
- Per parą Lietuva galėtų išgauti iki 3,7 mln. kubinių metrų vandens.
- Lietuva savo reikmėms išnaudoja tik 20 proc. vandens, kurį šalies teritorijoje galima išgauti.
- Didžiųjų Lietuvos miestų Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio priemiesčiai sparčiai plečiasi, buvę kolektyviniai sodai, dirbamos žemės laukai, pievos tapo individualių namų kvartalais. Dažniausiai geriamuoju vandeniu juose vis dar apsirūpinama ir nuotekos tvarkomos individualiai, Priklausomai nuo hidrogeologinių sąlygų (vandeningų sluoksnių uždarumo) paviršinė tarša iš prastai tvarkomų individualių nuotekų sistemų patenka į gėrimui naudojamus vandeningus sluoksnius (net iki 60 m gylio), tuomet požeminiame vandenyje neleistinai padidėja azoto junginių (nitratų, nitritų, amonio) koncentracijos. Kyla grėsmė, kad į geriamąjį vandenį gali patekti ir kitų pavojingų medžiagų, pavyzdžiui, farmacinių preparatų, naujos kartos patvarių organinių teršalų. Užteršus sluoksnį jis išsivalo labai lėtai.
- Vandenį reikia taupyti. Jau dabar kai kuriose dėl vandens stygiaus kenčiančiose šalyse ribojamas vandens naudojimas. Pvz., Singapūre atskiriems butams yra skiriamas dienos limitas, jį išnaudojus automatinė sistema atjungia vandenį.
- Australijoje visas virtuvėje surinktas vanduo panaudojamas automobiliams nuplauti.
- Kasmet Europa netenka net 84 gigatonų vandens. Viena gigatona – milijardas tonų.
- Pastaruoju metu apie 11% ES gyventojų ir 17% teritorijos nukenčia dėl vandens stygiaus, o vasarą dėl to nuostolių patiria daugiau nei pusė Viduržemio jūros regiono gyventojų.
- ES nurodyta, jog pakartotinio vandens panaudojimo potencialas iki 2025 metų sudarys apie 6,6 mlrd. m3 per metus, o šiuo metu iš naujo panaudojama tik 1,1 mlrd. m3
- Išsaugoti geriamojo vandens išteklius gali padėti ir vadinamoji „zero water“ technologija, kuri leidžia gamyboje naudoti tik iš žaliavų išgautą ir perdirbtą vandenį. Maisto produktų ir gėrimų gamintoja „Nestlé“ pirmoji pasaulyje savo gamyklose įdiegė šią technologiją. Vien tik pieno perdirbimo gamykloje Modesto mieste, Kalifornijoje (JAV), „zero water“ technologija per metus leidžia sutaupyti daugiau nei 250 mln. litrų gėlo vandens.
- Vandens taupymas – puikus būdas prisidėti prie aplinkos išsaugojimo. Vanduo yra vienas didžiausių planetos turtų, kurio trūksta milijonams gyventojų, be jo neįmanoma maisto gamyba ir apskritai gyvybė. Daugelyje pasaulio vietų trūksta vandens, todėl jo taupymas turėtų būti prioritetas.
Skip to content
Skip to footer
- I - V 8:00 - 18:00 / Ir pagal susitarimą
- +370 613 32838
- info@elignera.lt
